ištisys

ištisỹs sm. (3^b) 1. kas ištisas: ^ Ištisỹs tėvas, pamplė močia, čečeriukai vaikai (žirnis) Ukm. 2. akies vokas; blakstiena: Žiovis vidujesniasis į blakstėnus, arba ištisius, parskaldytas P.